Anglų kalboje žodžiai "infant" ir "baby" abu reiškia kūdikį, tačiau tarp jų yra subtilių skirtumų. "Baby" yra bendresnis žodis, apibūdinantis mažą vaiką nuo gimimo iki maždaug dvejų metų amžiaus. "Infant", kita vertus, dažniau vartojamas kalbant apie kūdikį nuo gimimo iki vienerių metų amžiaus, arba kalbant apie medicininius ar teisinius kontekstus. Kitaip tariant, visi kūdikiai ("infants") yra kūdikiai ("babies"), bet ne visi kūdikiai ("babies") yra kūdikiai ("infants").

Pažiūrėkime į keletą pavyzdžių:

• "The baby is crying." (Kūdikis verkia.) - Šiame sakinyje "baby" yra tinkamas žodis, nes jis yra bendrinis terminas.
• "The infant was weighed at the clinic." (Kūdikis buvo pasveriamas klinikoje.) - Čia "infant" yra geresnis pasirinkimas, nes kalbama apie medicininį kontekstą.
• "She's a beautiful baby." (Ji yra graži kūdikė.) - "Baby" puikiai tinka šiam neutraliam apibūdinimui.
• "The infant mortality rate has decreased." (Kūdikių mirtingumas sumažėjo.) - "Infant" čia vartojamas kalbant apie statistiką ir medicininius duomenis.
• "He's just a baby, he doesn't understand." (Jis tik kūdikis, jis nesupranta.) - "Baby" pabrėžia kūdikio amžių ir supratimo stoką.
• "The infant required special care." (Kūdikiui reikėjo ypatingos priežiūros.) - "Infant" vėlgi pabrėžia medicininį kontekstą.

Taigi, nors abu žodžiai apibūdina mažą vaiką, "infant" dažnai nurodo jaunesnį vaiką ir yra vartojamas formalesniuose ar medicininiuose kontekstuose, o "baby" yra bendresnis ir dažniau vartojamas kasdieninėje kalboje.

Happy learning!