Anglų kalbos žodžiai „pride“ ir „dignity“ dažnai painiojami, nes abu apibūdina teigiamas savybes, susijusias su savigarba. Tačiau jie turi gana skirtingas reikšmes. „Pride“ dažniau apibūdina pasididžiavimą savo pasiekimais ar savybėmis, o kartais ir savigyrą, netgi išdidumą. „Dignity“, kita vertus, reiškia orumą, pagarbos sau jausmą, nepriklausomą nuo išorinių veiksnių, tokių kaip pasiekimai ar nuopelnai. Tai giliau įsišaknijęs jausmas, susijęs su pagarba sau ir kitiems.

Pažiūrėkime į keletą pavyzdžių:

• Pride: "She felt a surge of pride when she graduated from university." (Ji pajuto pasididžiavimo antplūdį, kai baigė universitetą.) Šiame sakinyje „pride“ reiškia džiaugsmą dėl pasiekto rezultato.

• Pride (negative connotation): "His pride prevented him from asking for help." (Jo išdidumas neleido jam paprašyti pagalbos.) Čia „pride“ turi neigiamą atspalvį, rodydamas per didelį savęs vertinimą, kuris trukdo.

• Dignity: "He maintained his dignity even in the face of adversity." (Jis išlaikė savo orumą net ir susidūręs su sunkumais.) Čia „dignity“ pabrėžia orumą ir stiprybę nepriklausomai nuo aplinkybių.

• Dignity: "It's important to treat everyone with dignity." (Svarbu elgtis su kiekvienu oriai.) Šis sakinys rodo, kad „dignity“ taip pat reiškia pagarbos rodymą kitiems.

Taigi, nors ir abu žodžiai susiję su savigarba, „pride“ yra labiau susijęs su pasiekimais ir kartais gali turėti neigiamą atspalvį, tuo tarpu „dignity“ apibūdina gilesnį, įgimtą orumo jausmą ir pagarbos sau bei kitiems principą. Skirtumas tarp jų slypi tame, iš kur kyla tas jausmas: iš išorinių pasiekimų („pride“) ar iš vidinio įsitikinimo savo verte („dignity“).

Happy learning!