Anglų kalboje žodžiai „spirit“ ir „soul“ dažnai vartojami kaip sinonimai, tačiau tarp jų yra esminis skirtumas. „Spirit“ dažniau apibūdina gyvybingumą, energiją, charakterį ar netgi dvasią, kaip kažką nematerialaus, bet vis dar susijusio su fiziniu pasauliu. „Soul“, kita vertus, dažniausiai reiškia pačią esmę, vidinį „aš“, nemirtingąją dalį žmogaus, susietą su moraline ir emocine puse. Tai giliau ir filosofiškesnė sąvoka.

Pavyzdžiui, sakinyje „He has a fighting spirit“ (Jis turi kovotojo dvasią), „spirit“ reiškia jo ryžtą ir valią kovoti. Čia kalbama apie jo charakterio bruožą, jo vidinę jėgą. O štai sakinyje „She has a beautiful soul“ (Ji turi gražią sielą), „soul“ apibūdina jos moralinį grynumą, gerumą ir empatiją. Tai kalba apie jos esmę, vidinį pasaulį, ne tik apie jos charakterio bruožus.

Kitas pavyzdys: „The spirit of Christmas is everywhere“ (Kalėdų dvasia juntama visur). Čia „spirit“ reiškia Kalėdų šventės atmosferą, bendrą nuotaiką. Lyginant su „My soul aches with sadness“ (Mano siela skauda iš liūdesio), kur „soul“ reiškia giliausią emocinę būseną, beveik fiziškai juntamą skausmą.

Dar vienas skirtumas slypi religinėje kontekstoje. „Spirit“ gali reikšti Šventąją Dvasią, o „soul“ – žmogaus nemirtingąją dalį, kuri po mirties keliauja į kitą pasaulį.

Taigi, nors abu žodžiai gali būti vartojami kalbant apie nematerialius aspektus, „spirit“ yra platesnės reikšmės ir dažnai apibūdina energiją, charakterį ar bendrą nuotaiką, tuo tarpu „soul“ yra gilesnė, filosofiškesnė sąvoka, apibūdinanti pačią žmogaus esmę, jo vidinį pasaulį ir moralę.

Happy learning!