Žodžiai „zero“ ir „none“ anglų kalboje dažnai painiojami, nors ir turi skirtingas reikšmes bei vartojimo būdus. „Zero“ reiškia nulį – skaičių, o „none“ reiškia nieko, jokio kiekio ar nebuvimą. Svarbu suprasti šį skirtumą, kad išvengtumėte klaidų. „Zero“ naudojamas skaičiuojant, matuojant ar apibūdinant kiekybę, o „none“ – kalbant apie nebuvimą ar trūkumą.

Pavyzdžiui, sakinyje „I have zero apples“ (Aš turiu nulį obuolių) kalbama apie obuolių kiekį – jų nėra nė vieno. Čia galėtume naudoti ir „I have no apples“, kurio reikšmė analogiška. Tačiau sakinyje „There are zero errors in your test“ (Jūsų teste nėra klaidų), „zero“ nurodo konkrečią klaidų kiekio vertę – nulį. Šiuo atveju „none“ netinka.

Kita vertus, sakinyje „None of my friends like pineapple“ (Jokiams iš mano draugų nepatinka ananasai) „none“ nurodo, kad nėra nė vieno draugo, kuriam patiktų ananasai. Čia negalėtume vartoti „zero“. Lygiai taip pat sakinyje „None of the answers were correct“ (Joki vienas atsakymas nebuvo teisingas) „none“ reiškia, jog nebuvo nė vieno teisingo atsakymo.

Dar vienas pavyzdys: „The temperature is zero degrees Celsius“ (Temperatūra yra nulis laipsnių Celsijaus). Čia „zero“ yra konkreti temperatūros reikšmė. O sakinyje „There are none left“ (Jų neliko) „none“ nurodo, kad kažko nebeliko.

Taigi, atsižvelgiant į kontekstą, rinkitės tinkamą žodį: „zero“ skaičiams ir kiekiams, „none“ – nebuvimui ar trūkumui. Pratimas: pabandykite patys sukurti kelis sakinius su „zero“ ir „none“, kad geriau įsimintumėte šių žodžių skirtumus.

Happy learning!